Nepaisant to, kad daugeliui žmonių Zero waste ir saikingas vartojimas asocijuojasi su žmonėmis, kurie valgo švarų, atitinkamai apdorotą maistą ir nenaudoja vienkartinių indų, iš tikrųjų ši filosofija apima daug platesnį, minimalistinį požiūrį į gyvenimą. Šio įrašo tikslas – atidžiau pažvelgti į tai, kaip veikia vis labiau plintanti “zero waste” ideologija, ir išnagrinėti pagrindinius principus, kuriais turėtume vadovautis siekdami gyventi “nulinių atliekų” bei iš arčiau susipažinsime su vis daugiau dėmesio susilaukiančia zero waste ideologija.

Zero waste: kas tai? 

Zero waste lietuviškai reiškia „be atliekų“. Galima sakyti, jog būtent toks ir yra pagrindinis tokio gyvenimo būdo tikslas – kasdien gyventi ir formuoti savo aplinką taip, kad išvengtume šiukšlių. Visgi, net ir šios filosofijos šalininkai sutinka, jog praktiškai neįmanoma gyventi taip, kad namuose galėtume išsižadėti šiukšliadėžių, tačiau tikrai galima pasistengti, kad jų būtų kaip įmanoma mažiau. 

Kalbant abstrakčiai, Zero waste gyvenimo būdą propaguojantys žmonės stengiasi nenaudoti vienkartinio plastiko, o vietoj jo renkasi tvarias, daugkartinio naudojimo alternatyvas. Zero waste idėjos gali būti pritaikomos pačiose įvairiausiose srityse, pradedant drabužiais ir baigiant valikliais ar higienos priemonėmis. Užuot išmetę bet kokius išteklius, mes galime pasirūpinti, kad zero waste produktai sugrįžtų į sistemą. Pradėję nuo savęs, įkvėpsime tai daryti ir kitus. Žemiau pateikti zero waste patarimai padės geriau suprasti, kaip kiekvienas iš mūsų gali sumažinti vartotojiškumą. 

Kokie yra pagrindiniai Zero waste filosofijos privalumai? 

Jei vis dar nesate tikri, ar ši non waste filosofija iš tiesų yra ne tik madinga, bet ir naudinga, galime išskirti esminius jos privalumus, su kuriais jums pravartu susipažinti. 

Poveikis klimatui

Vartojimo sumažinimas, pakartotinis naudojimas ir perdirbimas gali būti pagrindinė klimato kaitos strategijos dalis siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Pavyzdžiui, norint pagaminti aliuminio skardinę iš perdirbtų medžiagų reikia 20 kartų mažiau energijos nei naudojant neapdirbtas žaliavas. 

Apskaičiuota, jog maždaug 42 procentai visų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų susidaro gaminant ir naudojant prekes, įskaitant maistą, įvairius produktus ir jų pakuotes. Tai reiškia, jog zero waste gyvenimo būdas gali padėti taupyti energiją ir taip sumažinti anglies dvideginio išmetimą. 

Mažesni ištekliai ir tarša

Dabartinė mūsų vartojimo kultūra nėra tvari. Žaliavų gavyba iš natūralių erdvių reikalauja daug energijos ir sukelia taršą, nepriklausomai nuo to, ar tai būtų miško kirtimas, naudingų iškasenų gavyba ar naftos gręžiniai. Tokių medžiagų apdorojimas reikalauja daug išteklių ir teršia aplinką, o panaudotos prekės tiesiog išmetamos į šiukšlyną arba yra kitaip sunaikinamos.

Tuo tarpu Zero waste ir protingas vartojimas leidžia sumažinti ir išteklius, ir taršą. Tokios filosofijos tikslas yra skatinti mažesnį vartojimą – tuomet bus pagaminama mažiau gaminių, nes žmonės mažiau pirks ir dažniau rinksis tai, kas tarnauja ilgiau. Perdirbimas neleis atliekoms patekti į sąvartynus, o gamintojai, užuot stengęsi gauti naujų žaliavų, galės panaudoti perdirbamas medžiagas naujų prekių gamybai. 

Nauda bendruomenei

Galima sakyti, kad mažas vartojimas skatina socialinę lygybę ir ugdo bendruomeniškumo jausmą. Jei turėsime tikslą išvengti atliekų, dažniau pagalvosime, ką galėtume padaryti su mums nebereikalingais, tačiau vis dar sėkmingai veikiančiais daiktais ar pakankamai gerai atrodančiais drabužiais. Galbūt nuspręsime juos paaukoti vargstantiems ar, pavyzdžiui, apsikeisime jais su kitais – visa tai skatins ne tik rūpintis aplinka, bet ir dažniau pagalvoti apie kitus. 

Nauda ekonomikai

Zero waste filosofija palaiko vietinę žiedinę ekonomiką ir kuria naujas darbo vietas. Sumažinant, pakartotinai naudojant ir perdirbant sukuriama maždaug dešimt kartų daugiau darbo vietų nei paprasčiausiai išmetant. Nors mūsų šalyje kol kas tai nėra plačiai pastebima, po truputį galime pamatyti įvairių dalijimosi platformų kūrimąsi, kurioms neabejotinai yra reikalingi ir darbuotojai. Tad gaunama dviguba nauda: užuot pirkęsi visus daiktus, ar pavyzdžiui, transporto priemones, žmonės gali jas tiesiog pasiskolinti, taip skatindami vietinį verslą ir palaikydami naujų darbo vietų kūrimą. 

Nauda mūsų sveikatai

Kuo mažiau plastikinių pakuočių naudosite, tuo rečiau jos liesis prie jūsų maisto ar odos. Tai reiškia, kad būsite kur kas mažiau veikiami BPA, kuri gali trikdyti mūsų endokrininę sistemą – simptomai gali pasireikšti pačiais įvairiausiais būdais. Be to, gaminiai (ypač – skirti asmeninei higienai ir kūno priežiūrai), kurie yra pateikiami pakuotėse be plastiko, labai dažnai yra kur kas natūralesni. Tai reiškia, kad jūsų kūnas taip pat mažiau bus paveikiamas cheminių medžiagų. 

5 pagrindiniai zero waste principai 

Iš esmės galima išskirti 5 pagrindinius principus, kuriais vadovaujasi tie, kuriems yra artima zero waste filosofija – pravartu plačiau aptarti kiekvieną iš jų. 

Atsisakykite, ko jums nereikia

Kiekvieną kartą, prieš imdami ar pirkdami naują daiktą, pagalvokite, ar jis jums iš tiesų yra reikalingas – jeigu ne, tiesiog jo atsisakykite. Tai labai paprasta filosofija, kuri paremta tuo, kad kai nebeliks paklausos, nebebus ir pasiūlos – vadinasi, pradėję nuo savęs, galime ženkliai prisidėti prie aplinkos gerovės.

Išmokti sakyti „ne“ yra paprasčiau, nei galėtų pasirodyti: pavyzdžiui, jei iš anksto pasirūpinsite daugkartiniu maišeliu, galėsite atsisakyti parduotuvėje siūlomų plastikinių, o jeigu į pikniką pasiimsite savus įrankius, pavyks išvengti vienkartinių. Šios filosofijos šalininkai taip pat kritiškai vertina greitąją madą– siūloma dažniau mainytis drabužiais, pasistengti juos atnaujinti patiems, o jeigu iš tiesų reikia naujų, dažniau pirmenybę teikti natūralius, tvarius audinius naudojantiems kūrėjams. Vertėtų vengti ir nereikalingos korespondencijos – juk daugelis spausdintų naujienlaiškių galiausiai vis vien keliauja į šiukšlinę. 

Sumažinkite savo poreikius

Tie, kurie propaguoja „zero waste“ filosofiją, kur kas labiau nei kiekybę vertina kokybę – tai gali atsiskleisti bet kurioje gyvenimo srityje. Vietoj greitos mados galite rinktis kokybiškus, ilgaamžių audinių drabužius ir pirmenybę teikti lengvai priderinamiems, keliems sezonams tinkantiems modeliams. Užuot pasikliovę nuolat šmėžuojančiomis reklamomis, galite patys atrasti mažiausiai aplinkai kenkiančius valiklius ar netgi pasigaminti savus. Tai – tik keli pavyzdžiai, tačiau principas aiškus: rinktis ir pirkti sąmoningai, susikoncentruojant į asmeninius poreikius ir aukštą, ilgaamžiškumą garantuojančią kokybę. 

Naudokite pakartotinai

Jei vienas ar kitas daiktas nusidėvėjo, visiškai nebūtina jo išmesti – atradę kitą paskirtį, ir toliau sėkmingai galėsite juo naudotis. Pavyzdžiui, sunešioti rūbai taps puikiomis šluostėmis, o gražiai išvyniotas dovanų popierius galės būti panaudotas ir kitoms dovanoms. Šiuo atveju reikia tik kūrybinio mąstymo – net patys nustebsite, kiek daug daiktų iš tikrųjų nusipelnė antro gyvenimo! 

Taip pat pravartu iš karto rinktis ne vienkartinio, bet daugkartinio naudojimo prekes – būtent tokie ir yra zero waste produktai. Pavyzdžiui, sparčiai populiarėja daugkartiniai apsipirkimo maišeliai: pasistengiama ir su jų dizainu, todėl šie gaminiai tampa savotiška mūsų įvaizdžio dalimi, tuo pačiu atskleidžiančia ir tam tikrą požiūrį. Reikėtų vengti ir vienkartinių indų: net ir ruošiantis piknikui ar išėjus į ilgesnį žygį, galima surasti jiems alternatyvų. 

Sumažinkite šiukšlių kiekį

Paprasčiausias būdas tai padaryti yra kompostuoti šiukšles – lengviausiai jis įgyvendinamas tuomet, kai gyvename nuosavuose namuose ar turime sodą ir nors nedidelį darželį. Ne paslaptis, jog natūralios trąšos yra ne tik ekologiškesnės, bet dažnu atveju ir kur kas naudingesnės įvairiems augalams, tad kaupdami organines atliekas, iš tiesų turėsite dvigubos naudos. Sodo augalams galima pritaikyti net ir kavos tirščius – šiek tiek pasidomėję, panašių variantų sugalvosite ir daugiau.

Šiukšlių kiekį sumaniai gali sumažinti ir daugiabučių gyventojai. Neskubėkite išmesti tualetinio popieriaus, vienkartinių rankšluosčių rulonėlių ar kiaušinių dėklų – juos galėsite panaudoti kalėdinėms dekoracijoms ar įvairiems kitiems rankdarbiams. Pritaikydami šias ir panašias idėjas, sumažinsite plastikinių maišelių poreikį šiukšliadėžėse ir prisidėsite prie to, kad būtų sumažinami šiukšlių kiekiai sąvartynuose. 

Perdirbkite, ko negalite atsisakyti, sumažinti ar pakartotinai panaudoti

Pasitaiko atvejų, kuomet daiktams nepavyksta pritaikyti nei vieno aukščiau įvardinto patarimo – tokiu atveju rekomenduotina pasirūpinti, kad šie daiktai būtų sėkmingai perdirbami. Rūšiuokite šiukšles, atitinkamoje vietoje išmeskite nepakraunamas baterijas ar technikos įrenginius: nors ir mažais žingsniais, tačiau ir taip prisidėsite prie aplinkos išsaugojimo. 

Dar daugiau Zero waste gyvenimo būdo patarimų 

Vis dar sunku suprasti, kaip pritaikyti zero waste filosofiją savo namuose ir aplinkoje? Tuomet išbandykite šiuos praktinius patarimus, pritaikytus skirtingoms erdvėms ir situacijoms. 

Virtuvė 

• Atsisakykite vienkartinio naudojimo produktų. Be aukščiau minėtų indų, namų aplinkoje pravartu vengti ir vienkartinio kepimo popieriaus ar popierinių rankšluosčių. Kokybiški, pavyzdžiui, lininiai rankšluosčiai puikiai atliks jų darbą – maža to, galėsite mėgautis išskirtiniu ilgaamžiškumu.
• Atsakingai apsipirkite parduotuvėje. Ateikite į ją su daugkartiniu maišeliu, sausiems produktams atsineškite savus medžiaginius maišelius ir dažniau pirkite tokius produktus, kurie yra laikomi stiklainiuose ar stikliniuose buteliuose. Vertėtų nepraeiti ir pro ūkininkų turgų – taip paremsite vietinius verslininkus ir atrasite daugybę gardžių bei ekologiškų produktų.
• Stenkitės neišmesti maisto likučių. Sekite jų galiojimo laiką – kai jis artės prie pabaigos, pasitelkite gaminimo įgūdžius ir nustebinkite namiškius gardžiais patiekalais. 
• Atraskite vandenį iš čiaupo. Savo šalyje turime prabangą gerti ir kitiems tikslams pritaikyti vandenį iš čiaupo – jei pas Jus namuose jis atitinka visus reikalavimus, būtinai tuo pasinaudokite.
• Būkite kūrybiški. Patys sukurkite valymo priemones – pavyzdžiui, kepimo sodą naudokite kaip valiklį ar išbandykite kitus panašius „receptus“. 

Vonios kambarys

• Dažniau rinkitės produktus dideliais kiekiais. Tikriausiai be šampūno ar kondicionieriaus kasdienybėje tikrai nepavyks išsiversti, tačiau jei jų pakuotės bus didesnės, išvengsite papildomų šiukšlių. Dar geriau, jei jos bus perdirbamos. 
• Išbandykite natūralius kosmetikos pakaitalus. Geriausia būtų minimaliai sumažinti kosmetikos priemones, tačiau jei norisi palepinti savo kūną ar plaukus, vertėtų išbandyti natūralius produktus. Pasitelkę tai, ką turite virtuvėje, sukursite ne mažiau veiksmingus produktus – labai greitai galėsite tuo įsitikinti. 
• Taupykite vandenį. Leisdami vandenį tik tada, kai to reikia, ne tik prisidėsite prie išteklių tausojimo, bet ir sumažinsite kasmėnesines sąskaitas. 

Drabužinė

• Dažniau pirmenybę teikite universaliems batų ir rūbų modeliams. Gyvenantys pagal zero waste filosofiją, savo spintose dažniausiai turi ribotą drabužių ir avalynės kiekį. Patartina apsiriboti tik tomis garderobo detalėmis, kurios iš tiesų yra reikalingos, apsipirkinėti rečiau ir tai daryti dėvėtų rūbų parduotuvėse. Universalus dizainas turėtų būti jūsų prioritetas – taip net ir iš kelių drabužių galėsite sukurti daugybę skirtingų derinių. 
• Neskubėkite drabužių išmesti. Tai, kas nebetinka ar nebepatinka jums, vis dar gali būti naudinga kitiems, todėl nebedėvimus rūbus pravartu parduoti, padovanoti ar išsimainyti į kitus. Jei manote, kad jie jau nebetinkami dėvėjimui, paverskite juos grindų šluostėmis ar medžiagas pritaikykite kitoms reikmėms. 
• Patys atnaujinkite savo garderobą. Taip, siuvėjais gali būti ne kiekvienas iš mūsų, tačiau jeigu pavyktų patiems kūrybiškai paslėpti nebeišvalomas dėmes, įplyšimus ar susiūti iširusias siūles, atnaujinti garderobą reikėtų gerokai rečiau. 

Biuro aplinka

• Venkite spausdintos medžiagos. Tikriausiai jau pastebėjote, kad šiais laikais brošiūros ir spausdinti naujienlaiškiai nebėra tokie efektyvūs. Jei vis dar taikote tokias reklamos kampanijas, dažniau stenkitės persikelti į virtualią erdvę – čia galimybės iš tiesų yra neribotos, o be to, jos kur kas mažiau kenksmingos aplinkai. 
• Tausokite popierių. Tai – kone pagrindinis ir svarbiausias patarimas, kurį reikėtų pritaikyti ofiso aplinkoje. Kartais net nepagalvojame, kiek daug popieriaus lapų sueikvojame užrašams ir įvairiems spausdintiems dokumentams. Žinoma, kai kurių iš jų nepavyks atsisakyti, tačiau jei dažniau priminsite, kad lapas turi dvi puses, tai bus pakankamai didelis žingsnis. 
• Skatinkite šiukšlių rūšiavimą. Jei šiukšles rūšiuojate namuose, tą patį galite pradėti daryti ir biure. Užteks, jei pasirūpinsite, jog vietoj vienos, ofise atsirastų kelios šiukšliadėžės – tikėtina, jog pripratę prie tokių sprendimų ofise, darbuotojai perkels tokius įpročius ir į savo namus. 

Laisvalaikis ir pramogos

• Atsisakykite vienkartinių servetėlių. Vietoj tokių gaminių daug labiau verta išbandyti daugkartines, pavyzdžiui, linines servetėles, kurias po naudojimo paprasčiausiai galima išskalbti. Toks pasirinkimas padės sutaupyti papildomų išlaidų ir leis gerokai sumažinti išmetamų šiukšlių kiekį – ypač tuomet, jei savo namuose pakankamai dažnai sulaukiate svečių. 
• Venkite daugybės serviravimo lėkščių. Pertekliniai indai ne tik apkrauna stalą, bet ir priverčia eikvoti papildomus vandens ir ploviklių išteklius, todėl turėtumėte pagalvoti, kaip jų kiekį būtų galima sumažinti. Pavyzdžiui, pagrindinius patiekalus galima patiekti pačiame puode ar keptuvėje, o užkandžius – sugrupuoti į bendras lėkštes. 
• Automobilį dažniau iškeiskite į pasivaikščiojimą. Dažniau atsisakydami automobilio, prisidėsite prie mažesnio aplinkos teršimo. Nors gali pasirodyti, kad mes vieni mažai ką galime pakeisti, jei prie šios iniciatyvos prisijungs ir daugiau žmonių, pokyčiai gali tapti pakankamai akivaizdūs. 

Dar daugiau naudingų patarimų

• Kavinėse rinkitės gėrimus be šiaudelio, o jei tai neįmanoma, vietoj plastikinių naudokite popierinius;
• Neišeikite iš namų be pilno daugkartinio vandens butelio ar gertuvės;
• Skalbkite rūbus tada, kai jie iš tikrųjų nešvarūs, o ne po kiekvieno dėvėjimo;
• Kovokite su impulsyviu pirkimu ir visuomet savęs paklauskite, ar būsimas pirkinys iš tiesų yra jums reikalingas;
• Išjunkite elektronikos prietaisus kai jais nesinaudojate;
• Prieš išmesdami daiktus, visuomet pagalvokite, ar nėra būdų jų pataisyti ar kitaip pritaikyti kasdienybėje – daugelis iš jų tikrai dar gali atgimti naujam gyvenimui;
• Prieš įsigydami naują, tačiau retai naudojamą daiktą (pavyzdžiui, stovyklavimo reikmenis ar vienai didesnei šventei reikalingą stalą) pagalvokite, ar negalėtumėte jo pasiskolinti;
• Visuomet pirmenybę teikite ilgaamžiškumui ir aukštai kokybei – bet kokios investicijos netruks atsipirkti;
• Tinkamai sandėliuokite maisto produktus, kad jie galėtų išlikti švieži kaip įmanoma ilgesnį laikotarpį;
• Indaplovę, džiovyklę ir skalbimo mašiną naudokite tuomet, kai jos yra pilnai pakrautos;
• Jei žinote, kad gersite kavą kavinėje, vietoj vienkartinio paprašykite daugkartinio puodelio;
• Vietoj vienkartinių elementų rinkitės įkraunamus, o standartines lemputes pakeiskite į LED;
• Dovanas pakuokite į laikraštinį popierių arba atraskite kitų būdų, kaip jas pateikti originaliai – šis aspektas priklauso tik nuo jūsų kūrybiškumo. 

Zero waste ir sąmoningas vartojimas bei jo principų taikymas kasdienybėje tikrai nesudėtingas – nors iš pradžių galite jaustis šiek tiek suvaržyti, vėliau visa tai taps maloniu, o svarbiausia, naudingu įpročiu!