Visiems puikiai pažįstami lininiai audiniai turi nueiti ilgą kelią, kol įvairiausiais pavidalais pasiekia mūsų namus ─ šis augalas itin vertingas, tačiau tuo pačiu ir labai įnoringas. Ne veltui senais laikais linų auginimas buvo atsakingas visos bendruomenės darbas.

Iki šiol nesutariama, kur linas atsirado pirmiausiai ─ senais laikais jis buvo populiarus Kinijoje ir Indijoje, o egiptiečiai jį naudojo ne tik rūbams, burėms ar virvėms, bet ir mumifikacijai. Visgi, būtų sunku nesutikti, jog ir mūsų šalyje šis augalas siejamas su giliomis tradicijomis ─ prieš daugiau kaip 4000 metų mūsų šalį pasiekęs linas sugebėjo tapti vienu iš tautos simbolių. 

Linas Lietuvoje

Pirmiausia reikėtų paminėti, jog linų auginimo procesas yra kur kas ilgesnis ir sudėtingesnis nei kitų augalų, tačiau senovės lietuviai į šį procesą žiūrėjo atsakingai. Į šį darbą tuomet įsitraukdavo visa šeima: kas laužydavo stiebelius, kas šukuodavo ar ausdavo… Tikriausiai tai viena iš priežasčių, kodėl lininiai gaminiai ir dabar dvelkia jaukumu, o į šį audinį susipina ne tik šeimos, bet ir visos bendruomenės vertybės.

Linų auginimo etapai buvo siejami su įvairiomis šventėmis, kurių metu netrukdavo žaidimų, pasakų ir dainų, išlikusių iki šių dienų. Būta ir įvairių įsitikinimų: pavyzdžiui, kuo ploniau išaustas lino siūlas, tuo prabangesnis bus audinys ir tuo daugiau pagyrų atiteks audėjai. Šis augalas lietuvius lydėdavo visų svarbiausių švenčių metu, o lininiai rankšluosčiai tapdavo ypatingoms šventėms skirtomis dovanomis. 

Mūsų tautiečiai vertino ne tik materialias, bet ir gydomąsias šio augalo savybes, todėl iš linų sėmenų spausdavo aliejų ir pritaikydavo jį sveikatos gerinimo tikslams ─ tai daroma ir iki šių dienų. Kaip ir dabar, buvo vertinamas šio audinio tvirtumas ir neribotos pritaikymo galimybės: lininiai audiniai gali turėti ir praktinę vertę, ir tapti žavia namų dekoracija.

Perėjus visus sudėtingus linų auginimo procesus, norėjosi, kad naujieji gaminiai būtų patvarūs ─ nors ir dėl kitokių priežasčių, to norisi ir mums. Vis labiau vertiname kokybę, atsakingą vartojimą ir vertę kuriančius produktus ─ linas neabejotinai atitinka visus šiuos kriterijus. Žemės ūkio darbai ir kaimas buvo sujungti harmoningu ryšiu, kuriuo ir dabar spinduliuoja lininiai audiniai, leidžiantys namuose sukurti jaukią ir darnią atmosferą. 

Linas kaip augalas

Tam, kad linai užderėtų, reikalingas pakankamai šiltas (maždaug 20-22 laipsnių) ir drėgnas klimatas. Žemė taip pat turi būti pakankamai drėgna (tačiau ne per daug), derlinga ir svarbiausia ─ be piktžolių. Anksčiau vasaros metu būtent tokie orai vyraudavo Lietuvoje, tačiau bėgant metams, vis dažniau sulaukiame kur kas kaitresnių ir ne tokių lietingų vasariškų dienų. Nors tokios sąlygos džiugina mus, linų auginimui jos toli gražu nėra palankios. 

Nors vis dar atsiranda entuziastų, pasiryžusių išauginti sėkmingą linų derlių, ūkininkams kur kas geriau tai sekasi daryti Prancūzijoje, Olandijoje ar Belgijoje. Šios srities lydere laikoma Kanada, išauginanti daugiausiai linų pasaulinėje rinkoje. Didelius jų kiekius taip pat galima rasti Kinijoje, Rusijoje, Ukrainoje ir Italijoje, todėl nors patiems išauginti šiuos augalus sunku, vis dar galima mėgautis aukšta jų kokybe ir plačiomis panaudojimo galimybėmis. 

Lino universalumas – ir maistui, ir drabužiams

Ne paslaptis, jog linai naudojami ne tik gaminant įvairius namų tekstilės gaminius, aksesuarus ar drabužius. Iš šių augalų taip pat gaminami maisto papildai, spaudžiamas aliejus, kuris gali būti pritaikomas ne tik geresnei savijautai, bet ir dažų pramonei. Tikima ir gydomosiomis lino savybėmis, todėl šis augalas minimas tiek liaudies, tiek ir tradicinėje medicinoje. 

Tačiau bene svarbiausias yra lino stiprumas, glaudžiai siejamas su atsakingu vartojimu. Jei kalbėsime apie lininius audinius, jų tvirtumui kol kas sunku surasti alternatyvų. Šios medžiagos visiškai natūralios, ekologiškos ir nekenksmingos, todėl rinkdamiesi lino produktus, prisidedame prie gamtos išsaugojimo. 

Paradoksalu, tačiau būtent šylantis klimatas pristabdė jų auginimą mūsų šalyje, tačiau išlikusios tradicijos ir didinga praeitis leidžia didžiuotis tiek šiuo augalu, tiek jo kuriama verte ─ harmonija ir jaukumas gali papuošti ir Jūsų namus! 

Linas kaip audinys 

Lininiai audiniai puikiai žinomi ir naudojami jau daugybę metų, todėl ir šiais laikais, kai vis dažniau atsisukame į gamtą ir puoselėjame gilesnes vertybes bei tradicijas, šias medžiagas noriai renkamės savo namų aplinkai. Kuo ypatingi lininiai audiniai ir kodėl jie verti mūsų dėmesio? 

Kaip linas tampa audiniu? 

Pirmiausia reikėtų pradėti nuo to, jog lino tapimas audiniu yra pakankamai ilgas procesas. Pasėjus linus, laukiama, kada stiebai pagels, o sėklos paruduos ─ neretai tai užtrunka visą šimtą dienų. Atsakingai išrovus, linas minkštinamas vandeniu, o po to kurį laiką džiovinamas. Tuomet su tam skirta įranga laužomas lino stiebas, kad šis augalas taptų švelnesnis. 

Tačiau tai dar ne viskas: tam, kad šis pluoštas iš tiesų taptų švelnus, pasitelkiamos ir specialios šukos. Įveikus šį procesą, linai yra verpiami, o iš gautų siūlų galiausiai audžiami atitinkami gaminiai ar audiniai. Kaip galima pastebėti, visas procesas yra itin natūralus, todėl ir galutiniai produktai laikomi ekologiškais ir draugiškais gamtai. 

Lino panaudojimo galimybės 

Paruoštas lininis audinys gali būti pritaikomas patiems įvairiausiems tikslams, pradedant mūsų įvaizdžiu ir baigiant patogesne buitimi. Itin populiarūs lininiai drabužiai, o svajojantiems apie jaukią, gamtos ramybe spinduliuojančią aplinką, patinka ir lininiai stalo serviravimo gaminiai, tokie kaip takeliai, servetėlės ar padėkliukai.

Dėl praktiškų savybių (kurias dar aptarsime) lininiai audiniai tinka ir rankšluosčių gamybai, o medžiagos tvirtumas taip pat leidžia pasiūti tvirtas kosmetines ar talpius pirkinių krepšelius. Linas nesukelia alergijų, todėl šį audinį galima naudoti net mažiesiems šeimos nariams. 

Lininių audinių privalumai

Be jau minėtų antialerginių savybių, linas turi ir kur kas daugiau privalumų: 

• Ypač tvirtas ir atsparus. Liną drąsiai galima būtų tituluoti vienu tvirčiausių, sunkiausiai dylančių audinių. Ilgaamžiškumas bus garantuotas! 
• Ilgiau išlieka švarus. Lininiame audinyje sunkiau kaupiasi nešvarumai, todėl medžiaga kur kas ilgiau atrodo it nauja. 
• Nereikalauja daug priežiūros. Lininės medžiagos greit džiūsta, o jų priežiūra labai panaši į bet kokių kitų audinių ─ svarbu nepersistengti su pernelyg aukšta temperatūra ir sekti instrukcijas. 
• Nedaro žalos nei gamtai, nei žmogui. Kaip jau išsiaiškinome, ši medžiaga yra visiškai natūrali, todėl naudodami liną, prisidedame prie gamtos puoselėjimo ir išsaugojimo. Galite būti tikri, jog odos problemų taip pat pavyks išvengti. 
• Universalus. Lininiai rūbai dėvimi tiek žiemą, tiek vasarą, o namų aksesuarai lengvai įsilieja į bet kokį puoselėjamą stilių. Spalvų įvairovė taip pat yra kur kas gausesnė, nei galėtumėte pagalvoti! 
• Nekaupia skysčių ir greitai džiūsta. Šios savybės ypač praverčia naudojant vonios ar virtuvės rankšluosčius. 

Lininiai audiniai patiks kiekvienam, vertinančiam ekologiškas ir kokybiškas idėjas ─ kuo jų daugiau, tuo daugiau jaukumo ir ramybės bus Jūsų namuose. 

Lino audinių tipai

Linas garsėja universalumu, todėl dirbant su šiuo audiniu, galima išbandyti pačias įvairiausias technologijas ─ nuo jų priklauso ir tam tikros medžiagos savybės bei panaudojimo galimybės. Kokios tai technikos?

Apdailos būdai 

1. Skalbtas linas. Skalbiant lininius audinius, jie tampa minkštesni, todėl ši technologija leidžia iš karto pateikti subtilios spalvos ir ypatingo minkštumo produktus, kurie tokiais namuose taptų tik po kelių skalbimų. 

2. Minkštintas linas. Šiuo atveju galimi keli minkštinimo būdai. Mechaninis minkštinimas (atliekamas nenaudojant jokių chemikalų), puikiai tinka rūbų audiniams. Minkštinant su cheminėmis medžiagomis, linas tampa dar minkštesnis ir švelnesnis, taip pat tinkamas drabužiams. Galima kartu naudoti tiek cheminį, tiek mechaninį minkštinimą: tuomet chemikalų ir specialaus įrenginio pagalba medžiaga tampa puri,  tankesnė ir siauresnė. Šis būdas naudojamas tiek rūbams, tiek namų tekstilei. 

3. Susodintas linas. Naudojant šį metodą, medžiaga tampa tankesnė, o po skalbimo kur kas mažiau traukiasi ─ tai aktualu ir drabužiams, ir namų tekstilei. 

4. Padengtas linas. Šį audinį galima padengti specialiomis apdailomis, taip išgaunant dar daugiau privalumų. Pavyzdžiui, impregnantu padengtas linas nepraleis vandens, o jei bus naudojamas standinantis padengimas, medžiaga bus itin tvari ir kieta. 

Audimo būdai 

1. Melanžas ir melanžinis verpalas. Taip vadinami atspalvių deriniai, arba kitaip tariant, skirtingų spalvų siūlai. Visi pluoštai yra nudažomi tam tikra viena spalva ir dar prieš pradedant darbą sumaišomi tarpusavyje ─ tam naudojamos ne mažiau kaip dvi spalvos. 

2. Žakardas. Tai visų rūšių (tarp jų ir lino) didelių raštų audiniai. Siūlai ir audinio sudėtis gali būti pati įvairiausia, tačiau esminės savybės (vaiskumas ir didelio rašto audinys) liks tos pačios. 

3. Dvipusis. Kaip galima suprasti iš pavadinimo, tai – dviejų sluoksnių audinys, galintis būti tiek vienodų, tiek skirtingų spalvų. Taip dar labiau išryškėja medžiagos tvirtumas ir kiti privalumai. Šis būdas pritaikomas tiek drabužiams, tiek namų tekstilei. 

4. Tradicinis drobinis audimas (angl. – huckaback). Gana laisvas ir netolygus pynimas sukuria ypatingą tekstūrą, dėl kurios gaunamas puikiai drėgmę sugeriantis audinys, ypač dažnai naudojamas virtuvės ar vonios rankšluosčių gamybai. Manoma, kad šiek tiek netolygus paviršius švelniai masažuoja odą.

Vertėtų atkreipti dėmesį, kad gamybos procesuose naudojamas ne tik 100% linas – jis taip pat gali būti maišomas su medvilne, vilna ar net sintetiniais audiniais, tokiais kaip viskozė ar elastanas. Taip pat skiriasi ir šių lininių gaminių raštai: populiariausi iš jų yra eglutė, ažūras, juostelės, langeliai, žąsies kojelė, tačiau tikrai yra ir daugiau įdomių sprendimų.

Lininių audinių priežiūra

Lininiai audiniai stebina patvarumu ir ilgus metus nekintančia išvaizda, tačiau norint mėgautis visomis šiomis savybėmis, reikia deramai jį prižiūrėti. Vis dar sklando gandai, jog lininių medžiagų priežiūra itin sudėtinga, tačiau iš tiesų, jiems neteks skirti daugiau dėmesio ─ užteks vadovautis keliais paprastais patarimais. 

Skalbimas

Ruošiantis pirmajam lino audinių plovimui, juos reikėtų skalbti atskirai ─ tam geriausiai tiks kiek žemesnė, 30°C laipsnių temperatūra ir lengvesnė skalbimo mašinos programa. Po šio skalbimo, lininius gaminius galima skalbti su kitais audiniais, tačiau nereikėtų rinktis aukštesnės nei 40°C laipsnių temperatūros. Jiems galioja ir kitoms medžiagoms būdingi patarimai: rekomenduojama nemaišyti spalvų ir neperpildyti būgno. 

Siekiant išsaugoti lininių audinių išvaizdą, patariama nenaudoti baliklių ir skalbimo priemonių, kuriose yra šių elementų. Tokios priemonės tinka tik tais atvejais, kai skalbiamos baltos lininės medžiagos. Atkreipkite dėmesį, jog pirmojo skalbimo metu linas gali šiek tiek (maždaug 5%) susitraukti, tačiau pati medžiaga su laiku taps tik švelnesnė bei dar labiau sugeriančia drėgmę. 

Džiovinimas

Lininius gaminius galima džiovinti džiovyklėje (tam pasirenkant žemesnį režimą), tačiau kadangi šie audiniai džiūsta itin greit, jiems pilnai pakanka ir natūralaus būdo. Po skalbimo šios medžiagos susiglamžo. Jei norisi, kad raukšlių būtų kuo mažiau, vertėtų gaminių negręžti (arba tai daryti tik labai silpnai) ir pakabinti taip, kad džiūvimo metu jie dar labiau nesusiglamžytų. 

Patartina vengti tiesioginių saulės spindulių ir neleisti džiūti gaminiams pernelyg ilgai, kadangi tuomet linines medžiagas lyginti bus sunkiau. 

Lyginimas

Tam, kad lininiai audiniai geriau išsilygintų, šį procesą patartina atlikti tuomet, kai jie dar nėra visiškai sausi – taip pat dažnai pasitelkiamas ir lyginimas garais. Jei lyginsite gaminius šlapius, palikite juos džiūti vėsiame, sausame ir gerai vėdinamame kambaryje.

Lyginti geriausia iš blogosios pusės: tuomet audinys neįgaus blizgumo, o spalvos neišbluks. Rekomenduojama naudoti ne aukštesnę kaip 200°C laipsnių temperatūrą.